Biržių atrėžimas

Įžanga

Jei planuojate miško kirtimus, vienas pirmųjų darbų dažniausiai yra biržių atrėžimas. Tai etapas, kurio miško savininkas dažnai net nepastebi, tačiau nuo jo priklauso ne tik iškertamas tūris, bet ir būsimas miško vaizdas po kirtimo, atsikūrimo galimybės, medyno gyvybingumas bei ilgalaikė valdos vertė.

Biržių atrėžimas atliekamas vadovaujantis galiojančiomis Miško kirtimų taisyklėmis.

Kas yra biržių atrėžimas?

Biržiės atrėžimas – tai būsimos kirtavietės pažymėjimas miške ir dokumentų parengimas kirtimo leidimui gauti.

Biržių atrėžimo eiga priklauso nuo planuojamo kirtimo rūšies ir nuo to, ar valdai yra parengtas galiojantis vidinės miškotvarkos projektas. Jeigu projektas galioja, didžiąją dalį taksacinių duomenų – informaciją apie medyno rūšį, amžių, tankumą, aukštį ir sukauptą tūrį – galima paimti iš projekto. Jeigu projekto nėra, šiuos duomenis tenka nustatyti miške atliekant matavimus. Tam matuojamas pagrindinės medžių rūšies aukštis, nustatoma aukštumo klasė, įvertinamas medžių amžius, išmatuojamas kiekvieno kertamo medžio skersmuo ir apskaičiuojamas planuojamas iškirsti tūris. Natūralu, kad toks darbas užima daugiau laiko.

Kaip ir kiekvienas miškininko darbas, Biržiės atrėžimas prasideda nuo vizualinės miško apžiūros ir susipažinimo su valda. Esant abejonėms, pasitelkiami instrumentiniai matavimai. Jei nustatoma, kad kirtimas reikalingas, tada pažymimos išorinės būsimos kirtavietės ribos.

Tada prasideda medžių žymėjimai.

Dar apeinant valdą nusižiūrimi gamtiniu požiūriu vertingiausi bioįvairovės medžiai. Paprastai jų paliekama apie 10 vnt./ha. Dažniausiai jie paliekami grupėmis kartu su jaunesniais medžiais ar pomiškiu. Šie medžiai sunumeruojami ir pažymimi raudonais žiedais. Atvejinių kirtimų metu jie žymimi dviem žiedais, kad būtų lengviau atskirti nuo kitam kirtimo etapui paliekamų medžių.

Po to raudonais taškais pažymimi kertami medžiai.

Tarpiniuose (einamuosiuose) kirtimuose papildomai pažymimos valksmos – medienos ištraukimo takai. Dabartinė technika medžius gali pasiekti maždaug 10 metrų atstumu, todėl valksmos paprastai išdėstomos kas 20 metrų, o jų plotis siekia 3,5–4 metrus. Rankinio kirtimo atveju atstumai gali būti didesni, tačiau toks būdas šiandien taikomas retai. Valksmų centre esantys medžiai žymimi V raide. Iš praktikos stengiuosi vengti visiškai tiesių valksmų – po kirtimo miškas atrodo natūraliau ir nelieka ilgų tiesių koridorių. Jei savininkas pageidauja, kirtėjai valksmas gali suformuoti su nedideliais posūkiais.

Kada būtinas biržių atrėžimas?

Biržės atrėžimas ir kirtimų leidimas reikalingas visiems kirtimams:

• pagrindiniams kirtimams;
• atrankiniams kirtimams;
• einamiesiems, retinimo ir tarpiniams kirtimams;
• sanitariniams kirtimams.

Kada biržių atrėžimas nereikalingas?

• Kai savo reikmėms kertama iki 3 m³/ha.
• Kai kertami sausi, išvirtę ar nulaužtomis viršūnėmis medžiai.
• Kai jaunuolynų ugdymas atliekamas paties savininko jėgomis ar su jo priežiūra – užtenka žinoti arba pačiam pasižymėti išorines ribas. Jei prašoma ES paramos jaunuolyno ugdymui, tada reikalingas išorinių ribų pažymėjimas arba ribos pažymėjimas kartu su miškininko įvertinimu.

Kaip vyksta biržių atrėžimo ir kirtimų procesas?

1. Atsiunčiate turimus miško dokumentus.
2. Pagal Valstybinės miškų tarnybos taksacinius duomenis įvertinu, ar kirtimas galimas. Jei turimas miškotvarkos projektas, tada vertinama pagal jo duomenis.
3. Pasirašoma darbų sutartis su įgaliojimu užsakyti kirtimo leidimus.
4. Nuvykus į vietą pažiūrima, ar realus miškas atitinka turimus duomenis.
5. Pažymimos ribos.
6. Pažymimi nekertami ir kertami medžiai, išmatuojamas vidutinis aukštis.
7. Parengiami dokumentai.
8. Dokumentai pateikiami Valstybinei miškų tarnybai ir užsakomi kirtimų leidimai.
9. Gavus kirtimo leidimus galima pradėti kirtimus.
10. Po kirtimų rekomenduojama atnaujinti miško taksacinius duomenis miškų kadastre.

Kokius dokumentus reikia turėti?

• Registrų centro nuosavybės pažymą.
• Miškotvarkos projektą, jeigu yra.
• Vieno iš savininkų asmens kodą ir gyvenamosios vietos adresą.
• Įgaliojimą, jei darbai užsakomi ne paties savininko.

Kiek laiko užtrunka?

„Lauko darbai“ užtrunka nuo vienos iki keleto dienų, priklausomai nuo sklypo dydžio. Taip pat tai priklauso nuo metų laiko. Esant giliam sniegui ar dideliam karščiui viskas fiziškai sulėtėja. Neesant aiškių valdos ribų, jų žymėjimas taip pat užtrunka.

Dokumentų parengimas taip pat užtrunka 1–2 vakarus. Po pateiktų dokumentų Valstybinė miškų tarnyba juos tikrina iki 20 darbo dienų. Jei reikalingi patikslinimai, tai gali užimti kitas 20 darbo dienų.

Dažniausiai užduodami klausimai